Rausvieji ežerai - vietinių indėnų „aukso kasyklos“ nuo Mesoamerikos laikų – didžiuliai druskų telkiniai, vos 20 minučių kelio nuo Rio Lagartos. Paprasčiausias ir pigiausias būdas ten nukakti- važiuoti mašina. Tačiau ar tikrai verta ten užsukti, greičiausiai sužinosite pasiplaukioję Rio Lagartos draustinyje su vietiniais žvejais. Taip mes ir pamatėme juos, tik visai ne rausvus, o pilkus. Vietinis žvejys paaiškino, kad telkiniai dar nespėjo atsistatyti po rudenį, 2020 metų spalio mėnesį, praūžusių audrų.
Nors ir šiaip sako, kad dauguma nuotraukų internete pagrąžintos kompiuterio, ir tokio nerealaus rausvumo tikrovėje nebūna 😊 Kaip yra iš tiesų?
Didžiuliai druskos telkiniai Mezoamerikoj buvo majų žemėse, kartu tai ir didžiausias jų turtas. Manoma, kad net iki 800-tųjų metų majai nežinojo, kas yra auksas, tačiau gamtos ištekliai, reikalingi išgyvenimui, jiems buvo aukso vertės. Neveltui net senais laikais jos ištekliai buvo valdomi pačių stipriausių pusiasalio karalysčių.
Mokslinikų paskaičiavimu, vienam tropikų gyventojui reikia apie 8g druskos per parą. Kiek žmonių gyveno Jukatane, nuomonės labai skiriasi: svyruoja: nuo 2 iki 10 milijonų, tad net remiantis pačiais konservatyviausiais skaičiavimais, buvo reikalingos tonų tonos druskos. Druska majams buvo ir atsiskaitymo priemonė, ir maisto konservantas bei tekstilės dažų fiksatorius, muilo ir kitų valiklių sudedamoji dalis. Tad nenuostabu, kad ji buvo vertinama ir dėl išgyvenimo, ir dėl eksporto.
Nuo 1946-tų metų druskos telkiniai tebeeksplotuojamos naudojant modernią technologiją. Los Colorados užima antrą vietą Meksikoje pagal druskos gavybą: ten išgaunama apie 500,000 tonų druskos per metus. Iki dabar jos kasimas - svarbus vietinių gyventojų pragyvenimo šaltinis.
Iš Rio Lagartos į San Felipe važiavome siauru duobėtu keliuku, kelyje sutikdami tik galvijų bandas bei galybę įvairiausių paukščių.
San Felipe - miegantis, spalvotas žvejų kaimelis su keliais restoranais bei viešbutukais, ieškantiems ramybės. Vietiniai žvejai gali nuplukdyti ir iki Rio Lagartos gamtos draustinio.
Restoranas " El Popular Vaselina" mūsų viešnagės metu buvo pustuštis, kaip beje ir daugumas kitų, tačiau tai tikrai netrukdė mėgautis puikiu vaizdu į vandenį, gaiviu vėjeliu bei šviežia žuvimi. Kai kurių meksikiečių nuomone, tai geriausias jūros gėrybių restoranas Jukatane. Keptas aštunkojis bei žuvis su sūriu- paprasta, bet tikrai skanu.
Tad jei turite kantrybės, laiko ir noro pamatyti nepagražintą tikrovę - šis išsukimas iš pagrindinio kelio tiks ir Jums... O šiaip keliavome sustodami ten, kur mums pasirodė įdomu. Grįžti į Vajadolidą galima keliais būdais: tokiu pat šunkeliu iš San Felipe beveik iki Tizimin (apylinkė garsėja gyvulių fermomis), po to 295 keliu. Įdomu tai, kad žodis "tsiimin" majų kalboje reiškia tapyrą, jį majai pradžioje naudojo ir arkliui pavadinti.
Kitas būdas - iš Los Colorados grįžti iki Rio Lagartos ir 295 keliu atgalios iki Vajadolido.. Pirmuoju atveju turite nepražiopsoti natūralių, iš akmenų ir purvo, "gulinčių policininkų" bei duobių, bet turėsite galimybę pamatyti dar kitokį, tikrą Jukataną, antruoju - saugotis supiltų "policininkų", nes jų šiame kelyje, kaip ir visuose, išskyrus mokamus greitkelius, tikrai apstu .
Kelyje neskubėdami galite praleisti visą dieną. Vienas įdomiausių sustojimų- Elk Balam archiologiniai griuvėsiai, vieni iš nedaugelio, ant kurių vis dar galima ropinėti. Užsieniečiams už tai tenka ir susimokėti; apie USD25. Negaliu jų palyginti su netoli esančia garsiąja Chichen Itza, bet kainos tikrai panašios.
https://www.inah.gob.mx/zonas/21-zona-arqueologica-ek-balam
Bet kokiu atveju, išsimaudykit šalia esančioje Xcanche senotėje. Kaip ir daugumas jų Jukatane senotė atidaryta nuo 8 valandos ryto iki 17 valandos. Jei atvyksite ryte arba prieš uždarymą, greičiausiai galėsite pasimėgauti ir tyla bei ramybe.
Nenuostabu, kas Temozon su daugybe netoliese esančių galvijų ūkių bei akacijų (jos suteikia rūkytiems gaminiams ypatingą kvapą) giraitėmis yra Jukatano rūkytų gaminių sosotinė. Kadangi miestelio pravažiuoti neįmanoma, kelias eina per jį, stokite bet kurioje į akį kritusioje rūkykloje.
Comments