Dainuoti, kad gimiau nei per anksti, nei per vėlai galima, tačiau gimti kartais geriau pačiu laiku...
El Greco arba išvertus iš ispanų ar italų kalbų - uždarbiaujantis tose šalyse graikas, gimė tikrai ne laiku. Apie vietą to gal ir negalime pasakyti, greičiau atvirkščiai - Kretos sala tuo metu priklausė Venecijos respublikai, o Renesanso metu negalėtum rasti menininkui geresnės gimtinės :) XVI amžius, tiksliau 1541 metų spalio 1d., Domḗnikos Theotokópoulos gimsta bizantiško meno centre, ten mokosi ir ikonų bei klasikinės tapybos, 21-rių būdamas jau priklauso menininkų gildijai, gali didžiuotis meistro vardu, o tai reiškia, kad už savo darbus turi teisę imti ir pingus.
Bet talentingam greit namuose oro pritrūksta ir patraukia jis į tikrąjį Renesanso lopšį - Italiją. Venecijoj sutinka Ticianą, iš kurio, nors ir jį kritikuodamas, perima tapyboje
ilgus pirštus, šviesos ir tamsos žaismą. Vėliau Romoje kritikuoja Renesanso meistrus - neva pastarieji nepakankamai tikintys, siūlo net nugriauti Mikelandželo projektuotus rūmus (pastarasis jau buvo miręs), kuriuose Domḗnikos buvo priglaudęs vienas iš vietos kilmingųjų,
ir jų vietoje pastatyti naujus. Kritiką barsto į kairę ir į dešinę, nors to paties Mikelandželo įtaka matoma El Greco kompozicijoj.
Kritikuoja visus, kol matyt, nors ir gabiam, bet darbų niekas nenori duoti. Taip atsiduria Ispanijoj, kurioje ir gauna "El Greco" arba "Graiko" vardą visiems laikams.
Tačiau maištininko kelias nelengvas ir Ispanijoj. Karalius Pilypas II atmeta El Greco darbus, Tad gavęs pelningą pasiūlymą Toledo, El Greco išvyksta ten visam.
"Meno drąsą gali suprasti tik išrinktieji", sako El Greco ir besivadovaudamas savo žodžiais Toledo ir sukuria geriausius savo darbus.
"Toledo vaizdas" ("View of Toledo"), Metropoliteno meno muziejus Niujorke
"Orgazo grafo laidotuvės" (The Burial of the Count of Orgaz ) tebėra Šv. Tomo (Santo Tomé) bažnyčioje Tolede, ten kur ir buvo originaliai nutapyta. Ši freska, primenanti, kad gerų darbų laukia pomirtinis įvertinimas, laikoma geriausiu El Greco darbu. Įdomu tai, kad joje tapytojas tarp daugelio savo amžininkų įsiamžino ir save patį bei savo sūnų.
1614m. El Greco miršta, o kartu su juo ir bent dviem šimtams metų ir jo kūryba.
Net XIX amžiuje - 1848m. Luvre atidarytoj Ispanijos dailinkų parodoj, į El Greco buvo žiūrima kaip į beprotį ir išsišokėlį, nors jis ir puikiai atitiko to laikmečio romantikų herojaus, kuriam buvo galima daryti, ką nori, dvasią. Net ir XX amžiaus pirmoje pusėje daugumas nustebdavo, kad tai pries 300 metų tapyti paveikslai - jie puikiai galėjo būti eksponuojami bet kokioje šiuolaikinio meno parodoje.
El Greco prikėlė anglų meno kritikas Roger Fry ir pavadino menininką "modernizmo tėvu". Ir neveltui, nes iš El Greco mokėsi Paul Cézanne bei Pablo Picasso.
El Greco įtaka akivaizdi viename iš garsiausių Pablo Picasso darbų. Palyginkite El Greco "Apokalipsės vizija. Penktojo antspaudo atidarymas" (The Opening of the Fifth Seal ), Metropoliteno meno muziejus Niujorke,
bei Picasso "Avinjono mergelės" (Les Demoiselles d'Avignon), Modernaus meno muziejus Niujorke:
O kad tai nebuvo išimtis, puikiai parodo 2022 metų vasarą Šveicarijoje, Bazely, vykusi paroda.
"Ar El Greco buvo pirmasis kubistas? Ar Picasso buvo paskutinysis senasis meistras?", tokiais klausimas pristatoma paroda meno laikraštyje:
Jei būsite Ispanijoj, skirkite dieną ir Toledo. Kelionė greituoju traukiniu iš Madrido netrunka nei valandos (dar geriau likite nakčiai, nes daugumas turistų vakarop išvyksta, ir tuomet miestas nušvinta kitomis spalvomis :)), ir būtinai aplankykite El Greco muziejų!
Comments